Lapkričio 16 d. nuvilnijo vienintelis toks Lietuvoje ir pirmą kartą Šakiuose surengtas XVIII šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos 2019“. Savo kūryba nekintančias vertybes liudijo ir kiekvieno klausančiojo sielą persmelkė kelios dešimtys skirtingų stilių, bet vienos dvasios muzikantų. Šiemet geriausia „Sielų“ grupe pripažinta šakiečių „Mėlyna“.
Sulaukė pilnametystės
Jau prieš gerą mėnesį įvairiose Šakių miesto erdvėse stovintys reklaminiai užrašai „Sielos 2019“ žadino ne vieno smalsumą – kokios gi čia sielos atkeliaus į Šakius? Lapkričio 16 d. į Šakius suvažiavo kelios dešimtys šiuolaikinę krikščionišką muziką kuriančių muzikantų. Jų pasiklausyti į tris skirtingas erdves – Šakių kultūros centrą, „Varpo“ mokyklą bei Šakių evangelikų liuteronų bažnyčią – suvažiavo šimtai klausytojų iš visos Lietuvos.
Šakiuose festivalis „Sielos“ vyko pirmą kartą. Jo pasveikinti atvyko festivalio globėjas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, pasidžiaugęs, kad festivalis sulaukė pilnametystės.
„Nuo Dovydo, daugelio psalmių autoriaus, laikų mes šloviname Dievą. Aš linkiu, kad giedantys ir besiklausantys giesmių, visi, kurie savo širdimis, savo gyvenimais trokštate Viešpačiui tarnauti, tą darytumėte su džiaugsmu“, – kalbėjo vyskupas.
Į sceną tarti žodį buvo pakviestas ir pirmojo 2002 m. Plungėje surengto festivalio sumanytojas Giedrius Surplys, kuris atskleidė, kad iš pat pradžių buvo sumanymas, jog festivalis keliautų, o aštuonioliktąjį kartą jis atsirito iki Šakių.
„Pirmasis festivalis buvo tarsi mūsų jaunų krikščionių protesto akcija – pasakyti, kad mes grojame šiuolaikišką krikščionišką muziką, kad galime kalbėtis socialinėmis temomis“, – kalbėjo G. Surplys ir pridūrė, kad festivalio vairą perdavė Remigijui Jucevičiui, VšĮ „Gerosios naujienos centro“ direktoriui. Jis atsidėkodamas festivalio geradariams įteikė Beno Narbuto sukurtą Dovydo skulptūrą.
Festivalyje „Sielos“ galimybė pasirodyti pirmiesiems buvo suteikta Šakių „Žiburio“ gimnazistų grupei „Mėlyna“, kurios nariai Beata Šiuikaitė (vokalas, gitara), Saidas Stiklius (bosinė gitara), Vilius Matulaitis (būgnai) bei Domas Plančiūnas (gitara). Grupė publikai dovanojo savo kūrybos dainas.
„Mums pirmą kartą tenka groti tokiai didelei publikai, labai jaudinamės“, – sakė D. Plančiūnas.
Skambėjo giesmės
„Jėzau, savo meilę tau giedu“, – tokie žodžiai sklido iš šlovintųjų lūpų „Varpo“ mokykloje.
Į sceną pasveikinti festivalio dalyvius užlipęs Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas, vicedekanas Vytautas Antanas Matusevičius pradėjo Gintauto Tautkaus sukurta giesme, prašydamas palaimos šitai erdvei ir dalyviams. Kad šiandien dar dažnai mūsų širdyse, balsuose skamba nusivylimas, liūdesys dėl išsivaikščiojančios Lietuvos, mažėjančių klasių skaičiaus šioje mokykloje, kalbėjo Šakių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Virginijus Kelertas.
„Mes esame perėję sovietinio persekiojimo, represijų jūrą, išėję lyg ir į Laisvę, bet vis dar keliaujame dykumoje, matome, kad mūsų sielos pavargusios, nuliūdusios. Linkiu atrasti savo sieloms atgaivą čia, giedant naują giesmę vienybėje“, – sakė V. Kelertas.
Plazdėjo muzika
Plazdėjo muzika – taip galima apibūdinti atmosferą, užėjus į dar vieną festivalio erdvę – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčią, kur nors ir negausiai susirinkę klausytojai turėjo progą išgirsti gitarų skambesį, panirti į rimtį.
Klausytojus bažnyčioje sveikinęs Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Juozas Mišeikis sakė, kad šioje erdvėje išgirstų dainų, giesmių žodžiai ateina tiesiai iš atlikėjų širdžių. O kad netrūktų bažnyčioje Kristaus šviesos, kartu su festivalio organizatoriumi R. Jucevičiumi uždegė krikšto žvakę.
Jau visai vakarop festivalio programą Šakių kultūros centre užbaigė kviestiniai svečiai iš Jungtinės Karalystės – grupė „Audacious“. Dvejus metus gyvuojanti grupė krikščioniškąjį šlovinimą perteikė stereotipus laužančiu šokių ir roko muzikos stiliumi.
Šiemet geriausia „Sielos“ grupe pripažinta šakiečių „Mėlyna“, jų dainos taip pat sulaukė daugiausia klausytojų palankumo. Kitais metais „Sielos“ patrauks į kitą Lietuvos regioną – Rokiškį.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Publikuota Šakių rajono laikraštyje „Draugas“